lūgnas

lū̃gnas sm. (2) K.Būg, Slnt, lùgnas (2) 1. LBŽ žr. lūgnė: Lugnas upė[je], pelkė[je] aug, lapai kaip torieliai J. Mislijau, kad žąsys, o lūgnų žiedai bebaltuoją Ms. Mūsų tvenkinė[je] lū̃gnai žydi ir baltai, ir geltonai Gršl. Lūgnùs duoda, kad padaugėtų karvėms smetonos Brs. Lūgnai baltieji (bot. paprastoji vandens lelija; Nymphaea alba) P. Tais lūgnais karves apsivaisiavusias penėjom Krt. 2. G95, Skdv liūnas: Atsipūtęs einu sau švilpaudamas stačiai per lūgną rš. Čia vieni lū̃gnai, nėkas neauga, viršuo[je] yr kerpė, o apačio[je] juda Prk.